- išgava
- ìšgava sf. (1) DŽ išgavimas, laimikis, gausa: Aukso išgava LmŽ138. Parengiamųjų darbų atsilikimas neretai stabdo anglies išgavos didėjimą sp. Vištų auginimas greta kitų ūkio išgavų gerai apsimoka rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išgava — i̇̀šgava dkt. Nãtrio drùskos i̇̀šgava … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas